Besąlygiška meilė vaikui – mitas ar realybė?

Giliai mumyse įsišaknijęs gyvena motinystės instinktas verčiantis mus, kas benutiktų, iš visų jėgų stengtis rūpintis savo vaikais. Šia prasme tai labai sena – gyvūniška psichikos funkcija. Instinkto tikslas – rūšies išlikimas, dėl to ir jo poveikis mums labai galingas bei jungiantis savyje tiek daug prieštaringų aspektų. Mes, negalėdami ištverti jo keliamų vidinių prieštaravimų, patys linkę apgaubti jį įvairiais mitais ir legendomis. Viena tokių – kad kiekviena moteris natūraliai turi gebėti ir būti mama, ir absoliučiai besąlygiškai mylėti savo vaikus. Yra tokia garsi D.W.Winnicott frazė: „nėra tokio dalyko kaip naujagimis“. Naujagimis yra neatsiejamas nuo jį palaikančios aplinkos – globėjo, kuris gali užtikrinti jo pačių pagrindinių poreikių patenkinimą. Be palaikančios aplinkos žmogaus naujagimis neišgyvena. Toks globėjas dažniausiai yra mama.  Dėl nežinojimo ir nepatyrimo jaunos motinos  susiduria su didžiule problema – laukdamos vaiko, jos įsivaizdavo motinystę  kaip kažką labai natūralaus ir paprasto, lyg gimus kūdikiui būtų įmanoma tuojau pat, stebuklingu būdu, per vieną naktį tapti ir mama, ir pajusti besąlygišką visaapimančią meilės savo vaikui palaimą. Susiduriant su realia motinystės situacija tenka staiga ir skaudžiai suaugti bei iš naujo perkainoti vertybes, o tai netikėtai pareikalauja ir jėgų, ir laiko, ir didžiulių asmeninių pastangų. Moterys, atsikarčiusi mitų ir išankstinių nusistatymų ima išgyventi motinystę realiai ir suvokti kaip stipriai ji skiriasi nuo prieš tai buvusio įsivaizdavimo. Dažniausiai tai labai išgąsdina, o be to, prisideda ir suvokimas, kokios kainos iš tiesų iš tavęs pareikalaus tapimas mama savo vaikui. Kur dėtis, kada šalia besąlygiškos meilės išgyvenami ir kiti, labai motiniški jausmai – susierzinimas, pyktis, bejėgiškumas, sumaištis ir vidinis chaosas. Nesistebiu kad dažnai puolama į kitą kraštutinumą – kelių savaičių ar net dienų naujagimis numetamas auklei, o mama išeina į darbą ir toliau „daro karjerą“. Galima būtų tik liūdnai pasakyti, kad nors kūdikis ir gimė, tačiau mama dar ne.